- atsivėpčioti
- atsivė́pčioti atsikalbėti: Jis visuomet atsivėpčioja Lš. \ vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsivėpčioti
Look at other dictionaries:
nuvėpčioti — intr. Rs nukalbėti, niekus nušnekėti. vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėpčioti — šnek. 1. intr. pakrutinti lūpas: Jis pavėpčiojo lūpomis ir nieko nebesakė rš. 2. tr., intr. Lp niekus pakalbėti, pavapalioti: Klausai, ką čia kas pavėpčiojo Prn. Tas vėplys pavėpčiojo, ir jie tiki Gs. Mažu tas senis pavėpčios Graž. vėpčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
privėpčioti — tr. Erž daug prikalbėti, prišnekėti: Kad aš čia kaži ką neprivėpčiočiau Plv. vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpčioti — vėpčioti, ioja, iojo 1. intr. DŽ, NdŽ čiaupytis, kraipyti lūpas, vaipytis: Nevėpčiok, o klausyk, ką sakau DŽ2. Jo kinkliai po pievas nestypčios ir lūpos nevėpčios Š. Juozapėlis sužiopčiojo burna, ilgai vėpčiojo lūpom J.Balt. Ko vėpčioji lūpą… … Dictionary of the Lithuanian Language
